Visa informacija apie vėjo elektrines Marijampolės gyventojams
Užduok rūpimą klausimąApie projektą
Marijampolės miesto pašonėje, Šiaurės rytinėje dalyje planuojama statyti iki 35 vėjo elektrinių.
Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, jis kasmet generuos apie 2 mln. eurų papildomų lėšų savivaldybės biudžetui bei bendruomenėms, pigesnę ar nemokamą elektrą daliai gyventojų bei savivaldybės įstaigų, mokykloms, darželiams, o vystytojai atnaujins iki 15 km kelių infrastruktūros planuojamoje parko teritorijoje.
Be to, sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bendrovė mokės po 100 eurų už hektarą kasmetines kompensacijas.
Kiek vėjo jėgainių ir kur bus statomos?
Tiriamos 48 potencialios vietos vėjo turbinoms, bet pastatyti numatyta iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7000 hektarų teritorijoje, kuri Šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė-Kaunas, Pietuose – su keliu Marijampolė-Prienai, Rytuose – su Varnabūdės mišku, Vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa.
Tiriama daugiau nei planuojama statyti tam, būtų galima rasti geriausias vietas, nedarančias reikšmingo poveikio aplinkai, paukščiams bei tinkamas gyventojams. Projekte planuojama statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrinės, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės
Naudos gyventojams ir bendruomenei
KOMPENSACIJOS GYVENTOJAMS: 100 EURŲ UŽ HEKTARĄ
Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos. Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Pabrėžiame, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų.
BENDRUOMENIŲ VEIKLOS FINANSAVIMAS: 1 MLN. EUR KASMET
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas.
NT MOKESTIS Į SAVIVALDYBĖS BIUDŽETĄ: 1 MLN. EUR KASMET
Projekto vystytojai įstatymo yra įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, tai sudarys 1 mln. eurų kasmet.
ATNAUJINTI KELIAI: 15 KM
Vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje. Keliai yra tvarkomi vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika tam, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą.
PIGESNĖ ELEKTRA MOKYKLOMS, DARŽELIAMS, LIGONINĖMS
Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės. Projektą vystanti bendrovė Marijampolės rajono švietimo įstaigoms, Marijampolės miesto ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kWh.
PIGESNĖ AR NEMOKAMA ELEKTRA GYVENTOJAMS
Žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680 m-1000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kilovatvalandę, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.
Projekto eiga
Vėjo malūnų parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas.
- Visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų.
- Vyks gyventojų, turinčių žemių numatytoje teritorijoje, informavimas registruotais laiškais.
- 2023 m. sausio mėnesį buvo pradėtas paukščių stebėjimas.
- 2023 m. rudenį pradedamas poveikio aplinkai vertinimas, kuris truks apie vienerius metus.
- Gavus poveikio aplinkai vertinimą, jis viešinamas ir skelbiamas konkrečių turbinų vietų žemėlapis.
- Po poveikio aplinkai vertinimo, individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 metrų spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės.
- Tokiu atstumu gyvenamosios paskirties pastatus turintys žmonės turi suteikti raštišką leidimą elektrinei statyti, kitu atveju ji ten atsirasti negali.
- Gavus raštiškus sutikimus pradedamos statybos.
- Planuojama projekto vystymo pabaiga – 2025-2026 m.
Sklypų tinkamumo nustatymas
Poveikio aplinkai vertinimas
Projektavimas
Prisijungimas ir statybos
Poveikis aplinkai
Poveikio aplinkai tyrimo metu:
- Atsakingos institucijos vertina projekto poveikį orui, klimatui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, paveldui, materialinėms vertybėms, paukščiams ir šikšnosparniams bei visuomenės sveikatai.
- Tyrimo rezultatai turi būti suderinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.
- Poveikio paukščiams tyrimą vykdo Lietuvos ornitologų draugija.
- Modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 valandų per metus.
Kaip vėjo jėgainės veikia sveikatą ir aplinką?
Apie vėjo jėgainių įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai padarytas ne vienas tyrimas, įrodantis, kad neigiamas poveikis neegzistuoja. Pavyzdžiui, neseniai Suomijos vyriausybės vykdytas 2 metus trukęs tyrimas įrodė, kad vėjo jėgainės neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi. Tyrimo metu mokslininkai rengė apklausas, taip pat naudojo garso įrašus ir laboratorinius tyrimus, tyrinėdami galimą poveikį žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių, sveikatai. Neigiamo poveikio nenustatyta.
Garsas
Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.
Infragarsas
Kitas diskusijas keliantis klausimas yra infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1Hz – 20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20Hz iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Minėto Suomijos tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad vėjo jėgainių skleidžiami virpesiai kaip nors veikia širdies darbą.
Šešėlis
Nerimo gyventojams kelia ir vėjo turbinų metamas šešėlis. Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, šiuo metu vykstančio poveikio aplinkai vertinimo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamųjų namų šešėliavimas neviršytų 30 valandų per metus trunkančio šešėlio.
Poveikis gamtai
Tiriant galimą vėjo jėgainių įtaką laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams), naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad būtų sukeliamas neigiamas poveikis. Be to, paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertinama kaip labai maža: dauguma paukščių laikosi už rotatoriaus zonos, nes skraido arba virš jos (keliaudami) arba po ja (perėjimo laikotarpiu).
Naujienos
Vėjo elektrinių parką Marijampolės sav. planuojančios bendrovės atstovai sausio pabaigoje susitiko su bendruomenėmis Sasnavoje, Baraginėje bei Tautkaičiuose. Susitikimų metu gyventojai kėlė ne vieną klausimą, vyko diskusijos, projekto vystytojai pristatė parko vystymo planus bei pateikė atsakymus gyventojams. Vystytojas: norime kalbėtis, tartis ir užtikrinti, kad projektas būtų naudingas visiems „Susitikimai vyko skirtingais...
Marijampolės savivaldybėje planuojamas vėjo elektrinių parkas iškėlė vieną žemių savininkams itin aktualų klausimą: ar toje teritorijoje, kur planuojama statyti elektrinę, bus galima vykdyti komercinę veiklą? Kas apie tai rašoma įstatymuose? Taip pat dvejonių kelia ir žemės vertė: ar ji nemažės? Vykdyti komercinę veiklą greta vėjo elektrinės galima Ūkinė bei komercinė...
Į klausimus atsako UAB „Naudingas vėjas“, priklausančios „Evecon“ įmonių grupei, projekto vadovas Aidas Gelbūda. Kodėl Lietuvoje statomi hibridiniai vėjo, saulės ir baterijų parkai? Hibridinių parkų, kuriuose yra vėjo ir saulės elektrinės bei baterijos elektros energijos pasaugojimui, statymas yra dalis Europos Sąjungos bei nacionalinės Lietuvos energetikos strategijos. Joje keliamas tikslas didinti...
Ar mano nekilnojamas turtas nuvertės?
Ne, nekilnojamas turtas nenuvertės ir tai geriausiai įrodo pavyzdžiai iš Lietuvos.
Portale birzietis.lt publikuota NT eksperto analizė (ją galite rasti paspaudę čia) atskleidė, kad, pavyzdžiui, Šilutėje, kur vėjo elektrinių parkas buvo pradėtas eksploatuoti 2016 m., NT vertės augimas yra toks:
- vėjo elektrinių parko teritorijoje kainos išaugo 290 proc.;
- iki 5 km nutolusioje zonoje jos pakilo 196 proc., o 5-10 km nutolusioje zonoje – 374 proc.
- Šilalėje 2010 m. žemės kaina vėjo elektrinių parko teritorijoje viršijo kainas Lietuvoje 520 proc., o 2019 m. – 218 proc.
Kokį poveikį mano dirbamai žemei darys vėjo elektrinė?
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.
Ar visoje Europoje vykdoma tokia vėjo energetikos plėtra kaip Lietuvoje?
Vėjo jėgainių tankis Lietuvoje, skaičiuojant įrengtų vėjo jėgainių galią, tenkančią vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos, siekia apie 15,7 kW kvadratiniam kilometrui.
Net įgyvendinus ambicingiausius vėjo energetikos plėtros projektus Lietuvoje optimistiškiausio scenarijaus atveju šis tankis nesieks 100 kW kvadratiniam kilometrui. Palyginimui, Vokietijoje 2022 metų pabaigoje vėjo elektrinių tankis siekė 162,5 kW kvadratiniam kilometrui, kai planuojama vėjo energetikos sausumoje tankį iki 2030 metų, padidinti dvigubai – iki maždaug 320 kW/kvadratiniam kilometrui.
Apie vystytoją
Bendrovė „Evecon“, saulės ir vėjo elektrines vysto visose trijose Baltijos šalyse. Pagrindine vertybe šiame procese įmonė laiko susitarimus ir bendradarbiavimą bei deda visas pastangas, kad vystomų parkų plėtra atneštų kuo daugiau naudos bendruomenėms, savivaldybėms ir šaliai.
„Be švarios energijos gamybos, esame įsipareigoję prisidėti prie vietos savivaldybių iniciatyvų ar ne pelno siekiančių organizacijų veiklos. Užtikrinsime, kad arčiausiai statomų vėjo elektrinių gyvenantiems gyventojams elektra būtų prieinama geromis kainomis, dalį pajamų skirsime bendruomenių veiklai ir jų iniciatyvoms“, – komentuoja Aidas Gelbūda, projekto vadovas.
